maldauninkas

maldauniñkas (-nỹkas), -ė smob. (2) 1. kas meldžiasi, maldininkas: Jau iš to muno vaiko nebūs maldauniñkas Užv. Aš menka maldaunỹkė Gs. Davatkelė maldauninkė – viso svieto liežuvninkė Kltn. 2. kas maldauja, prašo: Neseniai iš kalėjimo paleido maldauninką, davusį malonės prašymą prš. Teismas tokio maldaunyko pasigailėjo ir nubaudė tik sąlyginai prš.